žambis

žam̃bis sm. (2) Jn, Rtr 1. Kos211, JbL270, LsB289, M, Ak, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, FrnW, LEXXXV171, LKAI105, Dov medinis arklas, žagrė: Žagrė įvairiose Lietuvos vietose buvo skirtingai vadinama: žemaičiai ją vadino žambiu, žambriu, aukštaičiai – arklu, žagre, klaipėdiečiai ir Rytprūsių lietuviai – stagute rš. Žam̃bis su visais padargais: žagre, ienomis, kartėmis, noragais, gyvelka, verstuve, tvėre J. Senovė[je] plūgų nebuvo, žam̃biai vienys Dr. Ing žambį kinkom arti I. Ranktūris žambio I. Žambis palaikis D. Pošk. Daug kas dabar ne žam̃biais, bet arklais žemę čia aria J. Jabl. Su žam̃biais arė dirvas, plėšė plėšimus DūnŽ. Į žam̃bį vienas arklys tebuvo kinkomas Skd. Ar gerai įtvėreis žam̃bį? Skd. Lygio[je] dirvo[je] gerai buvo su žambiù, kalnuoto[je] dirvo[je] buvo sunkiai: į kalną ka įlėksi, širdelė tuk tuk tuk plaks End. Motriškos arė su žam̃biais, anie buvo dvišakumoti Plng. O kaip sunkiai, o kaip sunkiai su tais žam̃biais esu arusi ir aš Lpl. Pareisi dieną aręs su žam̃biais, krisi į lovą i miegosi kaip negyvas Gd. Žam̃bis žemę išpurtina, iškrutina, bet anam reik tokių tvirtesnių rankų Yl. Arklį už vadžias pasiimsi, žam̃bį an peties – i eis visi krūvo[je] dirbti Lpl. Su žam̃biais vargsi vargsi, prakaitas muš Grd. Neišlaikau žam̃bio, drasko rankas LKT65(Ms). Atimsu žam̃bį [iš vyrų], pati suarsu Plt. Paskolink žam̃bį bulbėms nusivagoti Vkš. Vienu žambeliù kumet ten suarsi Lnk. Mano žam̃bis dirvą aria JD150. Prastosias arba nešiltosias ežes taiso su plačiuoju žambiu, kuriuo bulbes daržūse apara S.Dauk. Dirvas arusys medžio žambiais, gelžies noragų nė žinoti nežinojusys M.Valanč. Gavęs metų daugybę, taipag plaukų žilybę, traukė nuog žambio save, dūšią Dievui atdavė SGI68. Su žambukù apardavo miežius Krž. Dalgelis ranko[je], o žambelis antro[je], visus tancius ans atmetęs, ejo šieno pjauti S.Dauk. Pataisyk žambelius, kinkyk bėrus žirgelius JD1018. | Motriškos žam̃bis – kalvaratas Jdr. ^ Kumelė akla, dirva kaip pekla, o žam̃bis kaip vel[nia]s (sunku arti) Yl. Vaikaliai, jūs nebuvot tokiame žam̃bė[je] pakinkyti i nežinot End. Nereikalau[ja] plikkaktis šukų, aklas špikulų, kurtas skripyčių, aukštas viršinykas žambio VP33. Geležies žambis, mėsos dirva, per metus tris kartus ariama (žirklės ir avys) LTR. 2. išara: Išara kitaip dar vadinama žagre, žuobriu, žambiu LEIX128. 3. žr. žambas 1: Nusimušė alkūnę į stalo žambį Šl. Padirbk man grabelį ant aštuonių žambelių KlvD61. 4. žr. žambas 3: Pačiu žambio smailumu užkliudė, o tai būt be kojos palikęs Krž. Dalgio žambis, apsivėlęs žalia augmens sultimi, tartum kokiu degutu, džeržgė užgautas linų M.Katil. 5. NdŽ prk. amatas: Tai mano žam̃bis ubagauti J. Teisybė, jog ema užmokesnį už parašytas žoles, neigi gal neimti, nes neimdamys neturėtų su kuo misti, jug tai jų žambis M.Valanč.

◊ (kieno) žambiù eĩti būti į ką panašiam, pasekusiam ką: Jėkaitėnė bemaž motinos žambiù eĩna End.